nukrėsti

nukrėsti
nukrė̃sti, nùkrečia, nùkrėtė tr. 1. SD198,374, R10, N, Rmš, Šil nupurtyti, nukratyti: Obelį nukrėsk J. Toks vėjas visus obuolius nukrė̃s Ds. Obulius ir kriaušes nukrėsti CI39. Įsistigo, kad aš ano sodną nukrėčiau J.Jabl(Als). Vėjas lapus nukrečia Tvr. Nukrėtė vėjai uogas, patrako lyti – nė kokio pelno iš daržų Šts. Vainorus atsargiai, kad nesutrintų kurios, atėmė nuo avilio paklotę ir nukrėtė bičiukes žemėn V.Krėv. Ateis šaltas rudenėlis, nukrės lapus ir žiedelius LTR(Dbg). Atbėgo, atlėkė brolių žirgeliai, atbėgo, nukrėtė ryto rasytėlę NS120. Tai aš nukrėčiau šaltą raselę, palšus jautelius beganydama (d.) Rod. O kaip iš ryto, tai rasa nukrėsta, tai jam žymu, kur jotie paskui BsPIV259. Šalia jota brolužėlių – raselė nukrėsta BsO180. | Pjausim jau šiandiej, kad tik rasą nukrėstų (rasa nudžiūtų) Sdk. Saulė jau nukrėtė (nudžiovino) rasą, šildė, glostė laukus, upelį J.Balt. Virš medžių viršūnių pakilusi saulė nukrėtė paskutinę rasą J.Avyž. | Nukrėskite ziezdras kojų jūsų Ch1Mt10,14. | refl. tr.: Grūšą nukrėskis, aš atiduodu Šts. | prk.: Duok nusikrėsti šunybių dulkes P.Vaič. 2. paberti iš aukšto: Bandykit mane …, bau aš jums neatversiu dangaus langus ir nukrėsiu žegnonės apstumą CII244. 3. numesti, nudrėbti: Dvi [bombas] nùkrėtė an kiemelio Gs. Nùkrėtė nuo vežimo važiuojant par akmenis Ds. 4. apiberti, apdrėbti kuo: Kaip varške nukrėsti (baltais žiedais aplipę) žydėjo kaimuose sodai A.Vien. | Rūdos nukrė̃s (išmargins dėmelėmis) visus bulvienius Ds. 5. Vlkv priversti sudrebėti: Nekišk nagų prie mašinos, lėktrikas nukrės Ėr. Šiurpas nukrečia, kai prisimeni, kaip skurdome ir vargome sp. Papievio gryčia prigužėjo žmonių, ir visus nukrėtė siaubas, kad ligonė prie dviejų budėtojų atsileido be žvakės! A.Vien. Dažnai nukrečia šiurpuliai . Merginą nukrėtė drebulys J.Avyž. Drugys jį gerai nùkrėtė KI27. Nùkrėtė nùkrėtė šaltis, gal liga ema Dbk. | Jį nukrėtė nesmagus nujautimas A.Vencl. 6. sukratyti, kratant prikimšti: Saikas geras nuokimštas (nukrėstas) ir su kaupu BPII245. Duokite, ir bus jums duotas saikas geras, nuokimštas, nukrėstas VlnE89. 7. prk. sumažinti: Per tas dienas nukrėtė savo paputusių žandų mėsingumą . | Ūpą nùkrečia (numuša) Ėr. 8. nulipdyti, išmūryti, nudrėbti: Nukrėsta iš molio kūtė smulkiems namų gyvuliams ir paukščiams Šlč. Pečius molio nùkrėstas Gršl. Labai džiaugėsi velnias, kai buvo ožka nukrėsta, ale ji buvo molio šmotas, ir tiek tiktai: ji nejudėjo, nė nieko SI54. | prk.: Nùkrėstas, nudrėbtas (riebus, storas) – kap bulius Gs. | refl. tr.: Kregždės molio gūžtą nusikrėsti baigė S.Nėr. Pirtį nuo molio buvo nusikrė̃tę Žal. Girdėjau, kad jūs labai gražų gurbą nusikrėtę Ds. 9. patręšti: Gerai nukrėsk daržą, mėšlo negailėk Ds. 10. numušti, nudaužti žemėn: Nukrėsk man pagaliu kaštoną! Ds. | Anglai, sako, nukrėtę du šimtus lėktuvų vokyčiuo Dr. 11. prk. užmušti: Kad būt davęs gerai kuom iš patykių, ir būt nukrė̃tęs Bsg. Kaip kirto, tuoj Joną nùkrėtė Ds. 12. atkalbėti, atgrasinti nuo ko: Kad aš turėč ant jo valią, tai tuoj nukrė̃sč nuo vogimo Ds. Nematyta, kad tokio paršelio nepriveiki nukrė̃st nuo rūkymo Ds. 13. išvaryti, nuvyti, pašalinti. | prk.: Velnius varo ir nukrečia pagundas Gmž. Duok duok! Nukrėsk jam tą panaberiją! . | refl. tr.: O jis, negalėdamas jos nusikrėstie, paėmė už sprando ir išmetė iš pakajaus BsPIV211. | prk.: Jeigu įmanytum, nusikrėstum tos sunkybės . 14. sudėvėti, nuavėti: Nu mano diedas kaip bematant nùkrečia rūbus Lkm. Nespėjau pasiūti, o jau ir nùkrėtei batus Upt. Paržiem ir nukrėsi šitokiuos čebatus Sdk. 15. refl. tr. prk. nusipirkti: Nusìkrėčiau naują suknelę Upt.
◊ nagùs nusikrė̃sti pakliūti bėdon: Neliesk – nagùs nusikrė̃si On.
rasõs nenùkrėtė nieko nepadarė: Dar anas nūnai nei rasos nenukrėtęs Rod.
rãsą nùkrėtė jau buvo (kas kitas): Pavėlavote – jau nukrėsta rasa Lnkv.
sprándą nukrė̃sti atimti gyvybę: Kai aš tau sprandą nukrėsiu, tai tau nereiks daugiau šnekėti! Grdž.
sprándą nusikrė̃sti žūti, galą gauti: Jei nutvert norėsi per bedugnę šokant tą laukinę mergą už juodų kasų – nusikrėsi sprandą S.Nėr. Kur lendi, vaike, sprandą nusikrėsi! . Niekados tu neikie bovintis ant ledo: tenai gali skaudžiai parpultie, gali ir sprandą nusikrėstie Tat.
ךpósą nukrė̃sti padaryti išdaigą: Aš jum šposą nukrėsiu Vlkv.
\ krėsti; antkrėsti; apkrėsti; atkrėsti; įkrėsti; iškrėsti; nukrėsti; pakrėsti; parkrėsti; perkrėsti; prasikrėsti; prikrėsti; razkrėsti; parazkrėsti; sukrėsti; užkrėsti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • nukrėšti — 2 nukrė̃šti, ia, nùkrėšė intr. nužydėti (apie rugius): Nukrė̃šę rugiai Dsn, Tvr. krėšti; nukrėšti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukrėsti — nukrė̃sti vksm. Krėčiaũ óbuolius ir nùkrėčiau ši̇̀ršių li̇̀zdą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakrėsti — pakrė̃sti, pàkrečia, pàkrėtė tr. 1. KII172 papurtyti; kiek nupurtyti, nukrėsti: Įlipo ir pakrėtė tą grūšią Klvr. Bet atėjęs rudens vėjas pakrėtė šakas V.Mont. Fygų medis numeta neišnokusias fygas savo, kad nuog vėjo didžio pakrėstas yra brš.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nukrėtimas — nukrėtìmas sm. (2) 1. N → nukrėsti 1. | refl.: Juos atstumdavo vienu nusikrėtimu rš. 2. → nukrėsti 8: Už [molinio] namo nukrėtimą užmokėjo du šimtus aštuoniasdešimt rublių Pc. krėtimas; apkrėtimas; įkrėtimas; nukrėtimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nutėkšti — nutė̃kšti, nùteškia, nùtėškė tr. 1. K, Rtr, Š teškiant nulieti (skystį) ar nukrėsti (ką tirštą) tolyn ar šalin: Ratas toli nùtėškė purvus DŽ1. Kaip tik įpilia geldon vandenio [kūdikiui maudyti], tai kaire ranka iš geldos nuteškia žemėn… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antkrėsti — antkrė̃sti, añtkrečia, añtkrėtė (dial.) BŽ164 žr. užkrėsti 7. ◊ rankàs antsikrė̃sti užsitraukti nelaimę, pasidaryti bėdos: Antsikrė̃si rankàs ir pridėsi štropę (pabaudą) KlvrŽ. Žmogžuda tas, kurs negailės žmogaus, muš jį, kol antsikrė̃s… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkrėsti — apkrė̃sti, àpkrečia, àpkrėtė tr. 1. Š purtant kiek nuberti, apipurtyti: Nuej[o] sodan, mano obuolius àpkrėtė Lp. Tas vagis àpkrėtė sodą ir nuvežė visus obuolius (ps.) Lz. 2. apipurtyti, apšukuoti, aptvarkyti šiaudus kūliams: Gerus,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apmušti — apmùšti, àpmuša, àpmušė tr. 1. kiek pamušti, apkulti: Jį apmušė gerai, išmušė jam kailį Plk. Tu gerokai apmušei, gal ir be reikalo Al. Kai mažesnis, tai gal jį ir apìmuša Sdk. | refl.: Prisigėrę gi prikalba viso ko, apsipyksta, apsibara,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkrėsti — atkrė̃sti, àtkrečia, àtkrėtė 1. tr. Š, Rmš smūgiu išjudinti iš vietos, atšokdinti: Ledą atkrė̃sti iš indo Dglš. Tokias akis aš sykį tebuvau matęs lankydamas ligonį, kuris buvo inkstus, krisdamas aukštinelkas, atkrėtęs Vaižg. Nemušk vaiko per… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškrėsti — iškrė̃sti, ìškrečia, ìškrėtė tr. 1. Škn išpurtyti: Ot kad iškrėtė salduolę obelį šią naktį [vagys], nė vieno obuolio nebėra! Upt. Iškrėsti sodnai, nė vieno obuolio neberasi Grz. Iškrės vėjas lapelius, pakąs šalna žiedelius NS1273. Ąžuolas… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”